- skristukas
- skristùkas sm. (2) DŽ1; BTŽ bot. sėklos arba vaisiaus priedėlis (pappus): Piktžolėms išsiplatinti padeda jų sėklos ir vaisiai, turintys skristukus, sparnelius, kabliukus, šerelius ir kt. rš. Turėdamos baltų plaukelių skristuką, sėklos vėjo gali būti toli nuneštos rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.